Obelų vėžys

Kaip atpažinti vėžį?

Obelų paprastasis vėžys

Paprastasis obelų vėžys – kamienų, šakų, ūglių liga, kurią sukelia sodinis raudonspuogis. Patekus grybo sporoms į žaizdą, jos negyja, platėja, pasidaro atviros, gilios, vėliau žievė sutrūkinėja koncentriškais ratais.

Plyšiuose ant žievės vasaros antroje pusėje matomi tamsiai raudoni, garstyčios grūdo dydžio spuogeliai.

Juose subręsta sporos, kuriomis grybas plinta. Rudenį, lapams nukritus, ant ūglių lieka žaizdelės, per kurias grybas taip pat patenka į augalą. Jei rudenį būna lietingi orai, tuomet susidaro ypač palankios sąlygos vaismedžių vėžiui plisti. Ant kamienų ir storų šakų iš pradžių gali būti sustorėjimų, o vėliau atsiveria ir vėžio žaizdos. Šaka nudžiūsta tuomet, kai visu arba beveik visu jos skersmens perimetru nelieka sveikos, vėžio nepažeistos žievės, kadangi medžio šaka yr amaitinama per po žieve esantį brazdą. Vėžio pažeistos jaunos šakutės greit nudžiūsta. Noriu pabrėžti tai, kad raudonuose grūdeliuose esančios sporos yra platinamos bei užkrečia kitus medžius ir tada, kai pažeistos ir nupjautos šakos yra laikomos ir džiovinamos lauke. Todėl labai svarbu, išgenėjus sodą, visas šakas sudeginti arba išvežti iš sodo.

OBELŲ ATSPARUMAS LIGAI

Atsparių ligai veislių nėra. Vidutinio atsparumo yra ‘Auksis’, ‘Melrose’, ‘Avenarijus’, ‘Kulono renetas’, ‘Beloruskoje malinovoje’, ‘Tellisare’, ‘Paulared’, ‘Dellkates’. Labai jautrios veislės vėžiui – ‘Noris’, ‘Close’, ‘Melba’, ‘Kortlendas’. Tokių veislių mėgėjiškuose soduose patartina vengti.

PAŽEISTŲ MEDELIŲ GYDYMAS

Negalima sodo genėti drėgnu oru.

Jei išišgenėję sodą, sudeginsite sausas, pažeistas šakas, išrausite žuvusius vaismedžius, tai užkirsite kelią ne tik vėžio, bet ir kitų grybinių ligų plitimui..

Anksti pavasarį, prieš brinkstant pumpurams , medelius purkškite fungicidais. Geriausia – vario preparatu Champion, kuriame yra 70 procentų vario ekvivalento. Norma – 50 g. dešimčiai litrų vandens, jeigu pumpurai dar nesusprogę. Priešingu atveju galite chemiškai nudeginti pumpurus. Galima naudoti ir karbamidą, tačiau jis yra trąša ir neapsaugo nuo kai kurių kitų sodo augalų ligų, pvz. bakterinės degligės.

Žaizdas kamiene ir storose šakose išvalykite iki sveikų audinių ir užpurkškite sodo tepalu su fungicidais. Tai geriausia daryti anksti pavasarį.

Sodo tepalą atskieskite nigroliu iki grietinės tirštumo, įmaišykite medžio pelenų ar kalkių. Nigrolis skatina žaizdų gijimą. Galimas mišinys – nigrolis (70 proc.), parafinas (15 proc.) ir kanifolija (15 proc.).

Nuo vėžio sodą išgydyti nėra sudėtinga. Reikia tik kantrybės ir atidumo, nepalikti nei vienos žaizdos, sunaikinti pažeistas šakas ir priminti kaimynams apie šitą svarbų darbą.